| Kas du metai Vokietijoje vyksta Katalikø dienos, á kurias suplaukia ðimtai tûkstanèiø vokieèiø bei daugybë tikinèiøjø ið kitø ðaliø. Jø metu vyksta ávairûs masiniai renginiai, nevyriausybiniø krikðèioniðkø organizacijø mugës, ðv. Miðios po atviru dangumi. Šiais metais, geguþës 21-24 dienomis Saarbriukeno mieste Vokietijoje vyko Katalikø dienos ir Pasaulieèiø tikinèiøjø Forumas, á kurá buvo pakviestos ir trys atstovës ið Lietuvos: Jûratë Jazukevièiûtë ir Janina Kukauskienë (Lietuvos Caritas) bei Giedrë Aukðèiûnienë (Kauno arkivyskupijos Šeimos centras). Á Tikinèiøjø Forumà susirinko per aðtuoniasdeðimt dalyviø ið ávairiø Europos ðaliø. Austrija, Vokietija, Anglija, Belgija, Olandija, Švedija ir kitos Europos ðalys, jø yra dvideðimt penkios, yra tikrieji forumo nariai. Jos moka nario mokestá, jungiasi á pasaulieèiø komitetus, palaiko ryðius su Europos Vyskupø Konferencija. Lietuva, kaip ir Latvija, Ukraina, Baltarusija ir kt. sovietø okupacijà iðgyvenusios ðalys, dalyvavo sveèio teisëmis.
Tik atvykus á Saarbriukeno miestà, kuris yra Vokietijoje vakaruose visai prie Prancûzijos sienos, mus pasitiko pagyvenusiø vokieèiø inteligentø ðeima. Mat buvo sumanymas dalyvius ið Rytø Europos ðaliø apgyvendinti ðeimose. Turëjome progos ið arèiau pamatyti vokieèiø gyvenimo sàlygas bei bûdà. Nesiskundëme dëmesiu ir pagarba mums. Net jei ir gráþdavome vëlyvà vakarà po ilgos darbo dienos, ðeimininkai laukdavo mûsø jaukioje vakaro prieblandoje, pasiryþæ iðklausinëti apie praëjusià dienà, kà iðgirdome, apie kà diskutavome. Nors jiems jau be keliø metø aðtuoniasdeðimt, taèiau stebino aktyvus gyvenimo bûdas. Tris kartus per savaitæ jie eina sportuoti ir plaukioti á baseinà. Kambaryje stovi pianinas ir sintezatorius. Pasirodo, ponia Trudi, toks ðeimininkës vardas, didelë klasikinës muzikos gerbëja ir dar tebegrojanti pati. Kiekvienà rytà mus pasitikdavo Šopeno, Mocarto ar kito þymaus klasiko áraðai bei skoningai padengtas pusryèiø stalas. Kalbëdavomës angliðkai. Stebino, kad abu sutuoktiniai puikiai kalba dar ir prancûziðkai. Taèiau didþiausià áspûdá paliko jø darnûs ir ðilti tarpusavio santykiai, tarsi bûtø susituokæ tik vakar.
Tikinèiøjø Forumas, kaip ir Katalikø dienos, vyksta kas du metus. Šiø metø Forumo tema: „Teisingumas Dievo akivaizdoje“. Forumo atidarymas vyko trumpai prisistatant kiekvienos ðalies atstovams. Visus pasveikino Trier (Vokietija) vyskupijos vyskupas augsiliaras Robert Brahm bei kiti vietinës Baþnyèios atstovai. Vakare kiekviena ðalis padengë stalà savo nacionaliniais valgiais, kuriuos ragaujant buvo bendraujama ir susipaþástama vieni su kitais.
Pagrindinis Forumo, vykusio keturias dienas, tikslas buvo dalinimasis ir keitimasis patirtimi apie tikinèiøjø padëtá ávairiose Europos ðalyse, diskusijos apie socialiná teisingumà Dievo akivaizdoje, pasaulieèiø ir kunigø bei vyskupø tarpusavio santykius ir bendradarbiavimà. Forumo metu kalbëjo Bavarijos parlamento prezidentas, iðsakæs didelá susirûpinimà socialine sistema Vokietijoje, kuri, jo nuomone, yra labai gerai iðvystyta, bet tuo pat metu ir labai ðalta. Jis pabrëþë demografinæ problemà, stiprø gimstamumo maþëjimà, ðeimos susilpnëjimà (daþniausiai vokieèiø ðeimos turi vienà ar nei vieno vaiko), didelæ bedarbystës problemà. Vokietijos visuomenæ jis suskirstë á tris dalis: vienas treèdalis laimëtojai - labai gerai gyvenantieji, antras treèdalis – þmonës, kurie laiko iðkiðæ galvas ið vandens, ir treèia dalis - pralaimëtojai, bedarbiai, vadinamieji uþribio þmonës. Kalbëtojo nuomone, paèiu fundamentaliausiu bûdu mes esame priklausomi vieni nuo kitø, todël bûtina kurti socialinæ ir dvasinæ kultûrà, grástà asmeniðkumu, solidarumu ir subsidiarumu. Forumo pabaigoje Švedijos vyskupas William Kenney prabrëþë pasaulieèiø ir dvasiðkiø vienybës svarbà ir tai, kad juos jungia bendras tikslas vystyti ir palaikyti Baþnyèià Europoje.
Darbo grupëse metu iðryðkëjo skirtumai ir panaðumai ávairiose Europos ðalyse. Kai kuriose Europos ðalyse, tokiose, kaip, pvz., Švedija, Baþnyèia vienija 80 procentø skirtingø tautybiø katalikus. Todël Baþnyèiai kyla iððûkis, kaip juos visus átraukti ir suvienyti maldai bei dialogui bendruomenëje. Daugelyje Europos ðaliø didelis stygius paðaukimø, maþëja kunigø skaièius, uþsidaro seminarijos. Susirûpinimà kelia ir tikëjimo klausimas, visuomenës sekuliarizacija. Vis daugiau europieèiø gyvena ne pagal Evangelijà, bet pagal sau pritaikytas tikëjimo tiesas. Taèiau matëme ir daug gerø pavyzdþiø, kaip kunigai dirba su jaunimu, átraukdami jaunimà á bendruomenës gyvenimà, padëdami spræsti ávairias problemas. Pastebimas aktyvesnis tikinèiøjø ásitraukimas á parapijos gyvenimà, tarpusavio supratimas, solidarumas.
Forume iðsakytos skirtingø ðaliø problemos, pasidalinimas geromis patirtimis parodë tikinèiøjø susirûpinimà ir norà atnaujinti bendruomeniná parapijos gyvenimà, pagerinti tarpusavio supratimà ir bendravimà tarp dvasiðkiø ir pasaulieèiø tikinèiøjø bei suaktyvinti tikëjimà Europoje.
Janina Kukauskienë
Lietuvos Caritas generalinio direktoriaus pavaduotoja
|